nubėgioti — nubėgióti vksm. Mẽs atė̃jome, vaikai̇̃ ir nubėgiójo nuo stãlo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apibėgioti — iter. apibėgti: 1. K Kartą paliepė išarti tiek dirvos, kiek to pono kalė apibėgioja BsPIII38. 2. Visus kaimynus apibėgiojau – nėkur negavau Grg. | refl.: Apsibėgiosi, mano dukrele, martaudama, nuvys tavo rūtytėlės nuo mandrios galvelės Nč. 3. tr … Dictionary of the Lithuanian Language
atbėgioti — 1. iter. atbėgti 2: Atbėgiodamas pasiuvo man sermėgą Brs. 2. refl. iki soties atsilakstyti: Jau atsibėgiojau ik valiai Klvr. bėgioti; apibėgioti; atbėgioti; įbėgioti; išbėgioti; nubėgioti; … Dictionary of the Lithuanian Language
bėgioti — bėgioti, ioja, iojo intr. 1. J, K iter. bėgti 1: Ant stalo musios bėgioja Dkš. Kankino troškulys, bet nebuvo laiko bėgioti į upelį atsigerti rš. Pelių bėgioti miltai Š. | prk.: Šiurpuliai per kūną bėgiojo I. Šaltis bėgiojo mano oda rš. Po galvą… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbėgioti — iter. išbėgti: 1. K. 2. Visi išbėgiojo, tik aš viena namie likau Gs. 3. Ano visa šeimyna išbėgiojo [šalin] Grg. | refl.: Kitą dieną darbininkai išsibėgiojo, išsislapstė sp. 4. intr. išnykti, išsisklaidyti: Debesys išbėgiojo, išsisklaidė rš. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
nulakstyti — 1. intr. visiems nuskristi nuo ko: Visi žvirbliai nu stogo nulãkstė, kaip vanagą pamatė Als. | Visi debesiai nulãkstė, iš kurgi belis Slm. 2. intr. vienas po kito nubėgioti šalin: Vaikai nu kalno nulãkstė Als. | prk.: Miegai kaži kur toli… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabėgioti — 1. intr. neilgą laiką bėgioti: Bėkiat, vaikai, pabėgioti po lauką Grg. | refl.: Pasibėgioję vaikai daug gardžiau valgo Gs. 2. iter. pabėgti 5: Ko visi pabėgiojot, eikiat svadinti Užv. 3. refl. pasilakstyti (apie gyvulius): Avelės jau pasbėgiojo… … Dictionary of the Lithuanian Language
perbėgioti — 1. iter. perbėgti 2: Gaspadorius nusigandęs perbėgiojo visas stubas savo buto LC1886,39. 2. tr. praleisti bebėgiojant: Visą vakarą perbėgiojau su tais gyvoliais Grg. bėgioti; apibėgioti; atbėgioti; įbėgioti; išbėgioti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prabėgioti — intr. 1. kurį laiką bėgioti: Taip jis prabėgiojo vilku keturis metus BsPIV107. | refl.: Bėk į lauką prasibėgiot, paskui vė galėsi skaityt Gs. 2. praleisti kiek laiko bebėgiojant, besirūpinant kuo: Kol jis likvidavo savo reikalus, gavo bent kelias … Dictionary of the Lithuanian Language
pribėgioti — intr. 1. daug prisilakstyti: Pribėgiojau paskui kiaules, jaunas būdamas Ds. | refl.: Prisibėgiojau per visą dieną paskui tuos gyvulius Gs. Nu turbūt ir jūs prisibėgiojot, kiek norėjot Grg. 2. dažnai prieiti: Kaip tu ir kada pribėgiosi skųstis?… … Dictionary of the Lithuanian Language
